Kategorija: Naujienos

 

15min.lt aktualijų žurnalistė kalbino „Kautros” vairuotoją.

Mudvi su Liepa susipažinome autobuse. Aš iš Jonavos važiavau į Vilnių, o ji tą autobusą vairavo. Dar po kelių savaičių vėl teko įlipti į Liepos vairuojamą autobusą, šį kartą Kauno autobusų stotyje. „Laba diena, kaip sekasi? Šį kartą važiuojate ne iš Jonavos?“ – užkalbino vairuotoja, o aš nustebau. Kaip ji atsimena?

Netrukus su vairuotoja Liepa Sakalauskaite sutarėme pasikalbėti. Jaukiu suvalkietišku akcentu kalbanti moteris pokalbiui taip pat pasiūlė autobusą, o susitikti – bendrovės „Kautra“, kurioje ir dirba, teritorijoje.

Po mūsų pokalbio Liepos laukė kelionė – iš Kauno į Vilnių. Tiesa, jos maršrutas driekiasi ne tiesiai autostrada, o per Jonavą, tada – per Ruklą, Žąslius ir į greitkelį „išlendant“ netoli Elektrėnų. Tad kelionė iki Vilniaus būna ilga, maždaug pustrečios valandos. Lygiai toks pats kelias – ir atgal.

Liepos vairuojamame autobuse tyliai skamba radijas, o ji pati sveikinasi su visais savo keleiviais. Taip jau yra, kad šiuo maršrutu važiuoja daug tų pačių žmonių. Nemažai jų išlipa pakelės kaimuose. Arba kaip tik – juose įlipa.

„Todėl aš tave ir įsidėmėjau, nes šiuo maršrutu, bent jau kol aš dirbu, važiavai pirmą kartą“, – kiek vėliau paaiškino Liepa.

– Liepa, žiūrint į tave atrodo, kad vairavimas tau nėra darbas, o greičiau – pomėgis. Vairuodama tu atrodai laiminga.

– Taip ir yra. Vairavimas išties mano pomėgis. Dar man įdomu būti garaže ir žiūrėti, kaip remontuojami automobiliai, kokie jų gedimai. Visko klausinėju, kol man tampa aišku. Negaliu sakyti, kad puikiai išmanau visus dalykus, tačiau žinau tikrai nemažai.

– Automobiliais gal susidomėjai vaikystėje?

– Panašiai. Pamenu, kai buvau darželinukė, mes gyvenome kaime. Pabandžiau užvesti tėvų mašiną. Pavyko, net įvažiavau į tvorą. Daugiau nieko neatsimenu, tik tiek, kad baisu visai nebuvo. Veikiau jau – įdomu.

Vėliau važinėti pradėjau dar mamos žiguliuku, neturėdama teisių. Mane nuo vaikystės traukė mašinos ir vadinamieji berniukiški žaidimai. Tiesa, vairavimo teises išsilaikiau gana vėlai, gal būdama 25 metų. Laikiau jas visas iš eilės. Tad dabar galiu vairuoti viską, išskyrus troleibusą.

– Daug metų jau dirbi vairuotoja?

– Nemažai. Teko dirbti ir Danijos įmonėje – kelerius metus kartu su vyru po Europą vilkiku veždavome įvairius krovinius. Abu dirbome tuo pačiu vilkiku, tik, išvažiuodami į reisą, keisdavomės – vienas vairuoja nustatytą valandų skaičių, tada perima kitas.

– Kodėl pasirinkai tokį darbą – vairuoti vilkiką?

– Greičiausiai todėl, kad vilkiko vairuotojas yra mano vyras. Be to, ir atlyginimai neblogi. Turėjome tikslą – susitaupyti pinigų namui. Vyras mane visuomet labai palaikė ir palaiko.

Vairuoti vilkiką labai patiko, o be to, niekada nebūčiau sau leidusi tiek kelionių po skirtingas šalis. Šis darbas suteikė progą pamatyti, patirti. Kai būdavo laisvų valandų, eidavome pasivaikščioti po miestus.

Labai patiko Barselona, ypač jos paplūdimiai. Apskirtai – visa Ispanija man buvo kažkas tokio. Taip pat – Italija, kiek spėjau jos pamatyti. Teko važiuoti iki Gibraltaro, o iš kitos pusės – į Norvegiją. Vairavau Paryžiuje, Milane. Tikrai įdomios patirtys.

– Tačiau šiandien mes kalbamės Lietuvoje.

– Taip, jau keletas metų, kaip esame sugrįžę. Nors aš mačiau daug Europos, bet niekaip nepavyko pamatyti žydinčio kaštono. Jis man kažkodėl asocijuojasi su Lietuva, su namais. Gal todėl, kad kaštonas augo prie mano vaikystės namų?

Būdavo, grįžtame į Lietuvą, ir vis nepataikome jo žydėjimo metu. Buvau pasiilgusi – ne tik žydinčio kaštono, tačiau ir Lietuvos. Labai norėjome ir savų namų, nes taip keliaudamas po Europą tu gyveni tarsi skruzdėlyne. Todėl tada, kai jau galėjome įsigyti savo namus, sugrįžome.

– Sprendžiant iš tavo tarties, tu ne kaunietė, bet dabar gyveni Kaune?

– Esu kilusi iš Šakių rajono, vėliau gyvenome Jurbarko rajone. Kai grįžome į Lietuvą, namų norėjome viename iš didmiesčių – Kaune, Vilniuje arba Klaipėdoje. Pasirinkome Kauną. Dabar gyvename Aleksote, kur turime savo žemės, savo šulinį, kurio vandeniu aš galiu laistyti daržą. Kaunas labai gražus miestas.

– Sakei, kad darbas užsienyje tau patiko. O ar buvo įsimintinų situacijų, kurių negali pamiršti?

– Kartą Italijoje teko leistis siaurais serpantinais. Kelias vingiavo kaip gyvatė. Artėdama prie tos vietos mačiau ženklą, kad uždarytas tunelis, kuriuo turėjome važiuoti. Tada pati sau pagalvojau, kad taip negali būti, nes kito būdo pravažiuoti, nusileisti ten tiesiog nėra. Bet privažiavau ir pamačiau, kad išties uždaryta.

Ką daryti? Teko leistis alternatyviu keliu – siaurais serpantinais. Greitis – beveik nulinis, paskui mane – lengvosios mašinos. Tada, kai kelyje galėdavau išlyginti vilkiką, – stodavau vadinamoje „kišenėje“ praleisti kitas mašinas. Jų vairuotojai, pravažiuodami pro mane, pypsėjo, o aš pykau: tiek vargstu, dar sustoju praleisti, o jie drįsta man pypsėti. Bet, pasirodo, kad jie taip dėkojo.

– Buvo baisu?

– Aš turbūt tada pražilau. Man atrodė, kad viskas tęsiasi amžinybę. Labai bijojau, kad ko blogo nenutiktų mašinai, nes kelyje – metaliniai atitvarai. Kai jau nusileidau, tuomet vairuoti sėdo vyras.

– O kodėl serpatinais leidaisi tu, o ne vyras?

– Nes buvo mano vairavimo valandos.

– Liepa, bet joks, manyčiau, pažeidimas, jei būtumėt susikeitę.

– Nes tu manęs nepažįsti. Aš visada savo darbą padarau iki pabaigos, niekam neperduodu savo pareigų. Vyras tai žino, tad net nebandė perkalbėti.

– Savimi pasitiki?

– Apie tai negalvoju, man vairavime viskas aišku kaip du kart du. Beje, dažniausiai vairuodavau naktį, o vyras – nuo ryto. Esu pelėda, man patinka naktis, o rytais noriu miego. Kalbant apie darbą, aš manau, kad jis žmogui turi patikti. Kai darai iš širdies – viskas būna gerai.

Viena mano keleivė kartą sako: aš jus stebiu, matau, kad jums patinka vairuoti.

– O jauti, kad žmonės tave stebi? Tai neerzina?

– Beveik nejaučiu. Bet man žmonių dėmesys patinka, jie duoda labai daug gerų emocijų. Įkrauna. Jaučiuosi kaip koks akumuliatorius (juokiasi). Mano keleiviai – nuostabūs, kartoju tą dažnai. Kartais gali pasirodyti, kad aš, taip sakydama, persūdau, tačiau tai tikrai tiesa. Su manimi važiuoja vien tik geri žmonės.

– Pagalvojau, kad kažin ar galėčiau stebėti vairuotoją, nes važiuodama arba skaitau, arba miegu.

– O man keista, kaip žmonės autobuse gali užmigti? Bet yra tekę ir žadinti keleivius, kai matau, kad savo stotelėje neišlipa. Pasirodo, pramigo.

– Kaip pradėjai vairuoti autobusą?

– „Kautroje“ pirmą kartą atsidūriau, kai grįžome iš Danijos į Lietuvą. Tada svarsčiau, ką man veikti, ir sugalvojau, kad galiu vežti keleivius. Taip ir atėjau. Taip pradėjau važinėti po miestą, maršrutiniais autobusais. Bet taip man nepatiko, nes labai daug chaoso, labai keičiasi žmonės, dažnai reikia stoti. Padirbėjau ir išėjau.

Tada pavariau ne į temą – dirbau spaudos skirstytoja, vėliau – gydytojos odontologės asistente. Beje, abu darbai man patiko, buvo įdomu. O kai skirstai spaudą – tai ir visas naujienas sužinai.

– Kodėl visiškai pakeitei darbo pobūdį?

– Pagalvojau, kad gal rasiu moteriškesnę veiklą. Bet labai trūko vairavimo, nes su savo mašina kur benuvažiuosi? Nebent į parduotuvę. Sugrįžau atgal, nes čia man patinka, viskas man čia aišku. Labai patiko vadovai – jų gali visko klausti, tartis.

Gavau nuostabų maršrutą – nuo Kauno iki Vilniaus, per Jonavą. Man jis labai patinka. O tas kraštas nuo Jonavos iki Vilniaus – labai gražus. Kai saulė anksčiau leisdavosi, tai ją ir palydėdavau grįždama.

– Bet tas pats maršrutas – nėra nuobodu?

– Maršrutas keičiasi su gamta, o važiuojantys žmonės – vis su nauja istorija. Arba tie patys žmonės, bet kita istorija. Toks jausmas, kad jie ateina pas mane į svečius, mes susidraugaujame. Nepajuntu, kaip laikas praeina.

Istorijų irgi būna įvairių. Pavyzdžiui, vienas vyras krepšyje vežėsi kirvį. Aš gi iš kaimo, suprantu, kad iš jo krepšio kirvio rankena kyšo.

– O kam kirvis?

– Nes žmogus važiuoja pas mamą kapoti malkų. Jis manęs klausė, ar gali salone vežtis kirvį, ar visgi geriau į bagažą padėti? Sakau, kad nieko tokio, bet jei kitą kartą dalgį gabens – tada jau reikės į bagažą.

Dar kelia šypseną, kai keleiviai kur užantyje bando slėpti mažus šunelius, nes neturi specialių jiems vežti reikalingų „boksų“. Gal galvoja, kad neleisiu? Bet tie šuneliai tokie maži, kad tikrai niekam netrukdo, o aš dar juos ir pakalbinu.

– Kelias, kuriuo važiuoji, nėra greitkelis ir žiemą dėl sniego ar ledo – nemažas iššūkis.

– Buvo šiemet tokių dienų, kai snigo, kelias buvo tragiškas. Tada vairuoju labai susikaupusi. Aišku, kai toks kelias – ir vėluoju atvažiuoti. Bet ir tada, būna, keleiviai prajuokina.

– Vežti žmones autobusu ir krovinį vilkiku – labai skirtingi dalykai?

– Labai. Kita atsakomybė. Ypač kai sniegas, prastos oro sąlygos – visiems keleiviams liepiu prisisegti diržus. Kol neužsisega – nepajudu. Man taip saugiau, o ir jiems.

Tarkime, kai veždavau bulves, tai koks skirtumas, į kurią pusę bulvė nuriedės? Arba teko vežti vilkikuose sukabintą vytintą mėsą. Yra įrengti specialūs bėgeliai, ant kurių gali būti sukabinta pusė kiaulės ar pusė jaučio. Tada visas svoris – automobilio viršuje.

Tai reiškia, kad posūkiuose ar žiedinėse sankryžose vairuoti reikia labai atidžiai – taip, tarsi ant galvos neštumei kiaušinius su padėklu. Mane mokė: tau dėl lėtumo pypsės kiti vairuotojai, bet nekeipk dėmesio, labai lėtai važiuok. Buvo įtampos, kai pirmą kartą taip vežiau. Po to net įskaudo galvą.

– Tačiau gyvenime, darbe yra situacijų, kai kas nors sunervina.

– Yra, bet retai. Gal dėl to, kad esu tikrai kantri. Kartais pratrūkstu, bet kad mano pyktis trunka panašiai tiek, kiek dega degtukas.

– Klausantis tavo istorijų apie keleivius, man atrodo, kad tu tiesiog myli žmones. Iš kur tavyje meilė žmonėms?

– Ji užaugo su metais. Aš pati užaugau. O žmogų ir augina sutikti žmonės. Man atrodo, likimas mane myli.

Jurgita Lieponė, 15min.lt.

Prieš tris metus, 2020 metais, duris atvėrė naujoji Vilkaviškio autobusų stotis, kuri dėl savo tvarumo ir architektūrinių sprendimų buvo pripažinta Lietuvoje ir užsienio architektų bendruomenėse.

Netikėtos architektūrinės išraiškos pastate, autobusų stoties funkciją papildo prekybos, smulkiojo bei aptarnavimo verslo įstaigos, padėjo savivaldybei sukurti naujas darbo vietas regione. Apsuptas žalumos ir demonstruojantis draugiškumą aplinkai, autobusų stoties projektas brėžia naują transporto infrastruktūros kryptį.

Miestas įgavo naują veidą

„Stočių funkcija lemia, kad šie pastatai miestuose yra svarbūs. Ypač nedideliuose miesteliuose, kur stotys tampa vienu iš pagrindinių pastatų urbanistiniame audinyje. Nemažam pastatui statyti laisvos vietos nebuvo, nes auga daug didelių medžių, kurių kirsti visai nesinorėjo, todėl sugalvojau kaip esamus medžius “įdarbinti” ir sukurti įdomų vietos ir pastato funkcinį scenarijų, kuriame jie  tapo neatsiejama pastato dalimi”, – kalbėjo architektas Gintaras Balčytis, projektavęs taip pat ir daug apdovanojimų pelniusią Kauno autobusų stotį.

Objekto bendras plotas viršija 2 000 m², autobusų stoties dalis sudaro 400 m². Autobusų stotyje įsikūrę vienuolika prekių ir paslaugų tiekėjų – nuo vaistinės, drabužių bei namų apyvokos prekių iki mėsos gaminių, sodo prekių, kavinės ir kitų.

„Galima teigti, kad pastatas pakeitė miesto gyvenimą. Su stoties atidarymu, naujų darbo vietų sukūrimu ir įvairių paslaugų tiekėjų bei prekybininkų darbo pradžia, Vilkaviškio autobusų stotyje sulaukiame žymiai didesnio srauto žmonių. Tarp jų ne tik keleiviai, bet ir miestelio gyventojai ateinantys apsipirkti ar pasinaudoti tam tikromis paslaugomis”, – pasakojo keleivių pervežimo įmonės UAB „Kautra“ valdomos stoties vadovas Marius Jasaitis.

Vilkaviškio autobusų stotyje veikia šešios išvykimo ir dvi atvykimo aikštelės. Autobusų vykimo laikai pateikiami moderniuose informaciniuose ekranuose. Keleiviai autobusų laukia erdvioje ir šiltoje laukimo salėje, čia pat vietoje galima įkrauti savo telefoną ar kompiuterį. Stotyje eksponuojamos meno darbų parodos.

Traukos centras ir paslaugų gausa

Prie autobusų stoties besiglaudžianti viešoji erdvė Vilkaviškyje tampa svarbia susitikimų ir renginių vieta. Tai džiugina ir Vilkaviškio autobusų stotyje įsikūrusius prekybininkus, kurie jaučia augantį klientų srautą.

„Džiaugiamės galėdami pasirūpinti ne tik vietinių gyventojų, bet ir miesto svečių sveikata. Vilkaviškio autobusų stoties lankytojai gali skirti dėmesio savo sveikatai – ne tik įsigyti jiems reikalingų vaistų, vitaminų ar kosmetikos, bet ir pasimatuoti kraujo spaudimą, temperatūrą ar deguonies kiekį” – pasakojo UAB „Gintarinė vaistinė” atstovė.

Stotyje taip pat rasite parduotuvę „Fashion today” prekiaujančią kokybiškais drabužiais moterims ir vyrams, Italijoje pagamintais diržais, piniginėmis, kuprinėmis ir kitais aksesuarais. Visa tai už prieinamą kainą. Tuo tarpu po vienu stogu įsikūrusi „Jewelry Fox” džiugina stoties lankytojus prabangiais ir išskirtiniais kvepalais, namų kvapais, taip pat medicininio aukso papuošalais.

Išalkti neleis ir skanių lauktuvių draugams ar artimiesiems parvežti galėsite iš „Senųjų Teresės mėsos gaminių” krautuvėlės, siūlančios kaimiškus mėsos gaminius, gaminamus pagal senovinį tautinį paveldą. „101 Kepyklėlėje” išsirinksite desertą, o „Pepco” rasite naudingų prekių namams ir visai šeimai.

Be vaistinės, mėsos gaminių, papuošalų, drabužių parduotuvių, autobusų stotyje įsikūrusi ir plačią augalų ekspoziciją siūlanti „Žalia stotelė”, kurioje rasite ne tik sodo ir daržo prekes, bet ir patyrusius konsultantus, kurie padės išsirinkti bei patars.

„Juk vieniems sodas ir daržas, išmintingai daržininkaujant, teikia ekonominę naudą, kitiems tai savirealizacija, tretiems – sveikesnis maistas, o dar kitiems – malonumas, bendravimas, grožis. Tad, prieš žengdami į sodo ir daržo pasaulį ar puošdami savo būstą augalais, pasitarkite su mumis – stengsimės jums padėti. Laikomės tradicijų ir tuo pačiu esame modernūs bei vertiname profesionalumą. Prekiaujame įvairių daržovių, gėlių, visžalių ir dekoratyvinių augalų sėklomis, svogūninėmis gėlėmis, svogūnų sodinukais, sėklinėmis bulvėmis, gėlių daigais, kambarinėmis gėlėmis, dekoratyviniais lauko augalais, trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis, durpių substratais, gruntais, mulču, vazonais, įrankiais ir gerbūvio prekėmis”, – vardino UAB „Sėklos” marketingo vadybininkė Raimonda Kirpliukaitė Baliukynė.

Įvertinimai ir pripažinimas

Po daugiau nei metus trukusių statybų, architekto Gintaro Balčyčio projektuota stotis, darbą pradėjusi 2020 metų kovo mėnesį, ne kartą buvo linksniuojama kaip inovatyvumo ir ekologijos pavyzdys, kuriame brandžią teritorijos augmeniją pavyko paversti neatsiejama pastato dalimi.

Objektas jau buvo išrinktas tarp 5 geriausių Lietuvos architektūros kūrinių, o architektas pelnė nacionalinę kultūros ir meno premiją už miestui ir žmogui atvirą architektūrą.
Inovatyvi stotis buvo įvertinta ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso medaliu, kuris dar kartą patvirtino projekto sėkmę. Architektūrinę projekto kompoziciją vainikavo 2021 metų pabaigoje atidengtas naujas miesto simbolis – medžio formos laikrodis.

Žalioji energija

Ant pastato sumontuota 350 saulės modulių. Šie saulės moduliai gali sugeneruoti iki 169 kW galios elektros energijos, kurios pakaks elektra aprūpinti visą autobusų stotį.

Architektūrinis stoties konceptas – objektą natūraliai integruoti į esamą vietą, įtraukiant gamtos elementus ir išsaugant brandžius medžius, buvo puikus pavyzdys prasidėjusiai žaliajai krypčiai šalies mastu.

Kaip sakė autobusų stoties vadovas M. Jasaitis, stoties pastatas nuo pat pastatymo momento yra pakankamai žalias, nes buvo ne tik išsaugota augmenija ir papildomai pasodinta jaunų medžių, bet ir įrengtas geoterminis šildymas, moderni patalpų vėdinimo sistema, o dabar jau naudojamasi ir atsinaujinančiu elektros energijos šaltiniu.

Stoties operatore dirba keleivių vežėja UAB „Kautra”, Vilkaviškyje dirbanti daugiau nei dešimt metų.

Druskininkų savivaldybės vadovų planai paversti kurortą ekologiškiausiu ir švariausiu Lietuvoje tampa realybe. Nuo balandžio mūsų mieste neliks taršių autobusų, juos pakeis elektra varomos viešojo transporto priemonės. Taip pat balandį bus atnaujintos viešojo transporto stotelės, vietoj senųjų atsiras modernūs  ir originalūs čekų gamybos paviljonai, ant kurių stogų žydės gėlės.

Stotelių atnaujinimo ėmėsi bendrovė „Kautra“, neseniai laimėjusi viešojo transporto paslaugų teikimo konkursą Druskininkų savivaldybėje.

„Paviljonų projektus derinome su savivaldybe, miesto vadovais, konsultavomės su specialistais. Bus pastatytos 38 naujos stotelės. Dalies stotelių stogai bus apželdinti gėlėmis – šilokais, todėl vasarą, kai jie sužydės, bus labai gražu ir ekologiška, tų gėlių prižiūrėti beveik nereikės“, – sakė A. Baigys.

Jis pasakojo, kad dalis paviljonų bus su reklamai skirtomis šviesdėžėmis ir dalis be jų, pačiose stotelės degs LED tipo lempos, todėl laukiantiems keleiviams bus jauku ir saugu.

Naujieji paviljonai Druskininkuose jau montuojami, jie sulaukia gerų druskininkiečių atsiliepimų ir kai kurių pastabų, į kurias ketinama atsižvelgti.

„Žmonės gerai sureagavo į naująsias stoteles. Kai kas skundėsi dėl ten esančio suoliuko – kai kam jis pasirodė per aukštas, kai kam per žemas. Gal tai dėl to, jog suoliukų apačioje sumontavome „priešvandalinį“ vamzdį. Tiesa, kai kam jau panižo nagai „pašeimininkauti“ naujojoje stotelėje, iš plastikinio rėmelio buvo išluptas viešojo transporto žemėlapis su tvarkaraščiu. Bet pažadu, jog stotelės bus saugomos, todėl vandalams nepavyks jų sugadinti, juolab, kad, kaip jau patyrėme, Druskininkų  žmonės patys saugo stoteles ir apie vandalizmo atvejus operatyviai praneša policijai“, – sakė A. Baigys, primindamas, kad vandalizmo atveju niekadėjai bus surasti ir turės atlyginti nuostolius už sugadintą turtą.

A. Baigys pasakojo, jog balandžio viduryje naujų pavilijonų statymas pasieks įkarštį, o senosios stotelės bus iškeltos į sodų bendrijas ir ten pastatytos, kad žmonėms būtų patogiau laukti autobuso.

Paklaustas, kada Druskininkuose važinės tik elektriniai autobusai, A. Baigys sakė, kad jau balandį visi Druskininkuose važinėsiantys miesto autobusai bus elektriniai – jų bus net 17. Jie jau yra ir laukia signalo, kada galės išvažiuoti į Druskininkų gatves.

„Elektriniais autobusais prisidėsime prie žaliojo miesto pozicijų įtvirtinimo. Bus 8 ir 10 metrų ilgio nauji „Temsa“ markės autobusai, jais per mėnesį pravažiuosime apie 85 tūkst. kilometrų. Savo autobusų parką iš Gardino gatvės perkeliame į Viečiūnus, kad užtektų galingumų pakrauti autobusus. Ten jau įrengėme penkias elektros įkrovimo stoteles, planuojame pastatyti dar tris, kad garantuotume sklandų autobusų darbą“, – pasakojo A. Baigys.

Bendrovės „Kautra“ Druskininkų padalinio vadovas sakė, jog bus laukiama žinių iš Druskininkų savivaldybės tarybos dėl bilietų kainų, rūšių, elektroninio bilieto galimybių ir kitų naujovių, kuriomis garsėja Druskininkai.

Linas Skardžiukas, UAB „Kautra“ generalinis direktorius: „Laimėjome konkursą, 10 metų rūpinsime Druskininkų viešuoju transportu. Kalbėjome su savivaldybės vadovais, nusprendėme, jog derėtų atnaujinti ne tik transporto priemones, bet ir pagrindines viešojo transporto stoteles. Kadangi jau balandį Druskininkuose važinės tik elektrinis viešasis transportas, nusprendėme, jog ir stotelės turėtų būti ekologiškos, todėl pasirinkome čekų gamybos paviljonus, kurie yra modernūs ir ekologiški, nes ant stotelių stogų bus pasodintos gyvos gėlės. Taigi Druskininkuose bus ekologinė viešojo transporto simbiozė – elektrinis transportas ir ekologiškos, augmenija pagyvintos stotelės. Druskininkai puikiai pateisins kurorto vardą, nes, taršius autobusus pakeitę ekologiškomis viešojo transporto priemonėmis, per metus išvengsime 62 tonų CO2.“

Ričardas Malinauskas, Druskininkų savivaldybės meras: „Atnaujinę Druskininkų viešąjį transportą į ekologišką, imamės ir stotelių paviljonų atnaujinimo darbų. Druskininkiečius ir kurorto svečius jau džiugina du nauji, patogūs, savo dydžiu pritaikyti prie keleivių srautų, išskirtinio dizaino autobusų laukimo paviljonai. Jie įrengti centrinėje M. K. Čiurlionio gatvėje – šalia „Menų kalvės“ ir prie turgaus. Iš viso mieste planuojama atnaujinti 38 paviljonus. Jie bus ne tik funkcionalūs ir patogūs keleiviams, bet ir estetiškai įsilies į kurorto aplinką. Rinkdami dizainą iš „Kautros“ pasiūlytų variantų, daug diskutavome ir ieškojome originalių sprendimų – dalies paviljonų stogai bus ekologiški, su specialiame grunte augti pritaikytais augalais. Kiekvienu metų laiku tokie paviljonai atrodys skirtingai ir suteiks miestui dar daugiau išskirtinumo. Dalį senųjų paviljonų, kurie yra dar neblogos būklės, atnaujinę ir nudažę, perkelsime į seniūnijose esančias autobusų laukimo vietas, kuriose šiuo metu paviljonų nėra. Nuoširdžiai džiaugiuosi darbu su UAB „Kautra“ – kartu mes kuriame dar gražesnius, žalesnius, patogesnius bendruomenei Druskininkus“.

Mano Druskininkai informacija.

Su neblaivių asmenų problema, teikiant paslaugas, kovoti tenka ne tik medikams, bet ir kitų, tiesioginio kontakto reikalaujančių specialybių darbuotojams, tame tarpe ir autobusų vairuotojams.

Nors incidentai, kurios autobusuose sukelia apsvaigę asmenys – pavieniai, keleivių pervežimo bendrovės stebėdamos situaciją imasi prevencinių, sustiprinto saugumo priemonių siekdamos išlaikyti saugią darbo aplinką savo darbuotojams bei saugias keliones keleiviams.

„Jeigu norime sveikų, dėmesingų ir gerai savo darbą atliekančių vairuotojų, kurie galėtų saugiai pervežti keleivius, turime pradėti nuo būtiniausio dalyko – saugios aplinkos kūrimo. Jau šiuo metu daugelyje autobusų veikia vaizdo stebėjimo kameros, o incidento atveju medžiaga visuomet perduodama policijai”, – pasakojo „Kautros” direktorius Linas Skardžiukas, pažymėdamas, jog ne tik autobusai aprūpinti modernia stebėjimo technika, tačiau ir vairuotojai įmonėje turi teisinį užnugarį – įmonės samdomą teisininkų komandą.

Keleivių pervežimo bendrovės direktorius atkreipė dėmesį, kad smurtas prieš autobusų vairuotojus gali pasireikšti ne tik fizine, tačiau ir verbaline forma, tačiau tai ne ką mažesnis nusižengimas.

„Vairuotojai neprivalo įsileisti  agresyvių, apsvaigusių asmenų į autobusą, nes tai juos ir keleivius statytų į pavojų. Kiekvienam svarbu suprasti, kad nuo vairuotojo savijautos priklauso jų pačių saugumas. Jeigu vairuotojas jaus įtampą, gali nukentėti jo vairavimas, dėmesingumas kelyje. Todėl tokių situacijų privalome išvengti. Taip pat keleivių prašome  parodyti supratingumą ir keliuonės metu elgtis bendruomeniškai. Vairuotojai nusipelno turėti saugią aplinką”, – pasakojo L. Skardžiukas bei pasidžiaugė atvejais, kuomet susidūrę su įtempta situacija, keleiviai nelieka abejingi ir reaguoja.

Įmonės darbuotojai turi teisinį užnugarį 

Keleivių pervežimo bendrovė nuolatos įgyvendina prevencines priemones, kad apsaugotų savo darbuotojus: dalyje autobusų įdiegtos filmavimo kameros. Taip pat, atsitikus incidentui imamasi veiksmų, kad incidentą sukėlęs asmuo atsakytų už savo veiksmus. Tam bendrovė turi teisininkų komandą, kuri atstovauja nukentėjusius darbuotojus bei siekia, kad nusižengęs asmuo už savo veiksmus pilnai atsakytų pagal galiojančius teisės aktus.

 „Atstovaujame Kautrą ne vienerius metus. Teikiant paslaugas susiduriame su įvairiais žmonėmis, pasitaiko situacijų su neadekvačiais ar apsvaigusiais asmenimis, nuo kurių vairuotojai patiria žalą. Įmonė jautriai reaguoja į jų darbuotojų užpuolimus ir yra įsipareigojusi teikti visokeriopą teisinę pagalbą bei nepalikti likimo valiai savo darbuotojų, kurie yra nukentėję dėl neadekvačių asmenų darbo vietoje. Mes siekiame, kad asmuo sukėlęs žalą bet kuriam Kautros vairuotojui neišvengtų atsakomybės už savo veiksmus, o vairuotojo naudai būtų priteista maksimali jam padarytos moralinės ir materialinės žalos kompensacija”, – teigė advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai” advokatas Artūras Andriukaitis.

Į autobusus nepriimami apsvaigę ar agresyvūs asmenys

Beveik visi incidentai vyksta kilus konfliktui su neblaiviais asmenimis. Pasak Kautra atstovo konfliktai dažniausiai kyla kuomet vairuotojas siekdamas apsaugoti keleivius ir užtikrinti kelionės saugumą į autobusą nepriima išgėrusių asmenų arba kuomet apsvaigę asmenys pradeda agresyvai ir neadekvačiai elgtis. „Džiugu, kuomet keleiviai matydami tokias situacijas nelieka abejingi, padeda vairuotojui arba pirmi paskambina pareigūnams“, – teigė pašnekovas, pažymėdamas, kad vairuotojas visada yra teisus neįleisdamas į autobusą ar išlaipindamas iš autobuso neblaivius asmenis. Tokie asmenys trikdo ne tik keleivius, bet ir vairuotoją, kuomet jo dėmesys būna blaškomas ir jis negali susikoncentruoti svarbiausiai funkcijai: saugiai pervežti keleivius.

“Vienas iš būdų, kaip kiekvienas galime prisidėti prie saugios aplinkos užtikrinimo – įlipant su vairuotoju tiesiog pasisveikinti ar kartais pasakyti „ačiū” už jų darbą ir laikytis numatytos tvarkos. Tai mažas žingsnis, tačiau gali turėti reikšmingą postūmį parodant, kad vertiname ir gerbiame jų darbą”, – pasakojo Kautra direktorius Linas Skardžiukas.

Dar pavasarį UAB „Kautra” Druskininkuose pristačiusi pirmuosius du elektrinius autobusus, kuriuos pasiūlė lietuviško kapitalo įmonės „Altas Auto“ ir „Elinta Motors“, metus užbaigia atnaujinanti miesto viešąjį transportą dar 8 elektra varomais autobusais. 

Druskininkų vizija – 100% elektrinis viešasis transportas

Gruodžio 29 dieną, prie kurorto savivaldybės buvo pristatyti elektra varomi Temsa MD9 electriCITY autobusai, kurie turi 30 sėdimų, 25 stovimas bei 1 vietą judėjimo negalią turintiems keleiviams. Metų pradžioje keleivių vežėja „Kautra” aptarnaujanti ir Druskininkų miesto maršrutus, skelbė išsikėlusi tikslą per du metus įmonės autobusų parką atnaujinti 100 elektrinių transporto priemonių, žengia tikslo link.

„Druskininkiečių bendruomenė ir kurorto svečiai jau spėjo įvertinti pirmųjų elektra varomų autobusų privalumus – džiaugiuosi, kad netrukus kurorto gatvėmis riedės jau 10 tokių autobusų, o mes su UAB „Kautra“ dar vienu reikšmingu žingsniu priartėjome prie savo tikslo – 100 proc. ekologiško viešojo transporto. 2023 m. pavasarį Druskininkai taps pirmuoju Lietuvos miestu, kurio viešojo transporto keleivius aptarnaus išskirtinai tik elektra varomi autobusai.  Tikimės, kad modernūs, patrauklūs, patogūs ir ekologiški autobusai taps paskatinimu  rinktis kelionę viešuoju transportu. Pavasarį Druskininkų savivaldybėje atnaujinsime ir visus autobusų stotelių paviljonus, kurių yra 38, kad viešojo transporto laukimas būtų patogesnis, o paviljonai darniai įsilietų į kurorto aplinką.
Esame žalias, už aplinkos tausojimą, oro taršos mažinimą pasisakantis kurortas – mūsų darbai ir pastangos šioje srityje sulaukė įvertinimo: per šiuos metus Druskininkams įteikti žaliausios ir darniausios savivaldybės apdovanojimai. Džiaugiamės įvertinimais ir toliau tęsiame darbus tausodami mus supančią aplinką“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Visi elektra varomi miesto autobusai pritaikyti neįgaliesiems

Druskininkų viešąjį transportą aptarnaus 17 elektrinių autobusų, iš kurių dauguma jau pasiekė miestą ir yra paruošti darbui.
„Du mažesni „Altas auto” mikroautobusai sėkmingai aptarnauja keleivius nuo pavasario, o štai prasidedant naujiems metams, darbą pradės dar 8 nauji, 100% elektra varomi autobusai, kurie papildys Druskininkų viešojo transporto sistemą. Netrukus miesto gyventojai jau galės patys išbandyti ir didesnius elektrinius autobusus miesto gatvėse. Noriu pasveikinti Druskininkus, tvirtai žengiant užsibrėžto tikslo – pirmasis miestas Lietuvoje, su pilnai elektra varomu viešuoju transportu”, – sakė „Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas, pridurdamas, jog tai yra puikus pavyzdys, kuriuo galėtų sekti ir kiti miestai ar rajonai.
Įmonė „Kautra” aptarnauja Druskininkų miesto viešąjį transportą nuo 2010 metų.

Eko­lo­giš­kos, elek­trą nau­do­jan­čios trans­por­to prie­mo­nės Lie­tu­vos mies­tuo­se ga­li tap­ti kas­die­nos re­a­ly­be jau per ke­le­tą ar­ti­miau­sių me­tų. Du elek­tri­niai mikroau­to­bu­sai ne­tru­kus pra­dės va­ži­nė­ti ir Aly­taus mies­to gat­vė­mis.

„Da­vė­me sau pa­ža­dą – tap­ti tva­riai au­gan­čiu ga­li­my­bių mies­tu. Tai­gi tu­ri­me da­ry­ti vis­ką, kad mies­to in­fra­struk­tū­ra bū­tų vys­to­ma su­ma­niai ir tva­riai, dieg­ti ap­lin­kai drau­giš­kus ener­gi­jos tau­py­mo ir ga­my­bos bū­dus, kur­ti dau­giau ža­lių­jų erd­vių. Tu­ri­me di­din­ti vie­šo­jo trans­por­to au­to­bu­sų par­ko eko­lo­giš­ku­mą. Juk Aly­tus – ža­lias mies­tas, tad no­ri­si šį var­dą pa­tei­sin­ti su kau­pu,“ – to­kia ži­nia iš mies­to me­ro Ne­ri­jaus Ce­siu­lio Aly­tu­je pa­skli­do prieš ge­rus me­tus. O va­kar mies­to me­ras ir ki­ti, da­ly­va­vu­sie­ji nau­jo trans­por­to pri­sta­ty­me, jau iš­ban­dė elek­tri­nius mik­ro­au­to­bu­sus. Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė jų įsi­gi­jo du, ta­čiau šie du nau­jo mo­de­lio au­to­bu­sai – tik pra­džia.

Ro­tu­šės aikš­tė­je pri­sta­ty­ti du nau­ji že­mag­rin­džiai vie­na­aukš­čiai elek­tri­niai mies­to ti­po kla­sės au­to­bu­sai, pa­sak juos ap­žiū­rė­ju­sių­jų aly­tiš­kių, iš tie­sų gra­žes­ni, pa­to­ges­ni, kom­for­tiš­kes­ni.

Au­to­bu­sai tal­pins 20 ke­lei­vių, jie pri­tai­ky­ti vež­ti ne­įga­lie­siems ar spe­cia­lius po­rei­kius tu­rin­tiems žmo­nėms. Juo­se taip pat įreng­tos ke­lei­vių in­for­ma­vi­mo vaiz­di­nės ir gar­si­nės prie­mo­nės.

„Kė­lė­me rei­ka­la­vi­mą, kad va­sa­rą jie bū­tų vė­di­na­mi, kon­di­cio­nuo­ja­mi, žie­mą – šil­do­mi. Ma­nau, mies­to gy­ven­to­jai pa­jaus po­ky­tį ir ty­liai, eko­lo­giš­kai va­ži­nės po mies­tą“, – nau­jo­vės mies­to vie­ša­ja­me trans­por­te pri­sta­ty­me tei­gė Aly­taus me­ras N.Ce­siu­lis.

Jis pa­si­džiau­gė, kad Aly­tus, pa­si­nau­do­jęs Eu­ro­pos Są­jun­gos 85 pro­cen­tų pa­ra­ma, įsi­gi­jo ža­liam mies­tui rei­ka­lin­gus au­to­bu­sus. Jais ne­tru­kus ga­lės va­ži­nė­ti vi­si ke­lei­viai. Pa­sak mies­to va­do­vo, vyks­ta de­ry­bos su „Kaut­ra“, ko­kia ga­lė­tų bū­ti ki­lo­met­ro kai­na. „Mes ją skai­čia­vo­me vie­no­kią, bet kol įvy­ko pir­ki­mai ir at­ke­lia­vo au­to­bu­sai – ji pa­si­kei­tė. Vis­kas pri­klau­sys nuo ki­lo­va­to kai­nos rin­ko­je“, – sa­kė me­ras.

Mies­to pla­nuo­se – dar keli elek­tri­niai au­to­bu­sai, bet tai pri­klau­sys nuo kai­nos. Me­ras kal­bė­jo, kad no­rė­tų­si iki 2030 me­tų Aly­tu­je vie­ša­ja­me trans­por­te ma­ty­ti tik elek­tri­nius au­to­bu­sus.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės no­rai mies­te tu­rė­ti eko­lo­giš­ką trans­por­tą pri­im­ti­ni įmo­nės „Kaut­ra“ ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Li­nui Skar­džiu­kui: „Ke­lei­viai pa­jus ma­lo­nes­nį va­žia­vi­mą. Šian­dien su­si­du­ria­me su daug iš­šū­kių, ne­pla­nuo­tų kaš­tų, bet gal­vo­ja­me, jog svar­biau­sia yra idė­ja. No­ri­me gy­ven­ti šva­rio­je pla­ne­to­je ir tu­ri­me rū­pin­tis ne tik sa­vi­mi, bet ir ko­kią ją pa­lik­si­me sa­vo vai­kams. Tad ir trans­por­tas tu­ri bū­ti eko­lo­giš­kas.“

Elek­tri­nių au­to­bu­sų ga­min­to­jo „Al­tas Au­to“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ed­var­das Ra­dze­vi­čius kal­bė­jo: „Elek­tri­nių au­to­bu­sų pro­jek­tą pra­dė­jo­me su „Elin­ta Mo­tors“. Pan­de­mi­ja pa­ken­kė mū­sų ver­slui, bet kar­tu ir at­vė­rė nau­jas ga­li­my­bes, su­pra­to­me, kad rei­kia ei­ti į prie­kį.“

Jis tei­gė, kad elek­tri­niai au­to­bu­sai bus įkrau­na­mi nak­ties me­tu, nau­do­jant lė­tą­jį įkro­vi­mo ti­pą. Ta­čiau pri­rei­kus sku­biai, bus ga­li­ma įkrau­ti ir grei­tuo­ju bū­du: tą pa­da­ry­ti už­tek­tų ir pie­tų per­trau­kė­lės. Vie­nu įkro­vi­mu au­to­bu­sas ga­li nu­va­žiuo­ti nuo 200 iki 300 ki­lo­met­rų, pri­klau­so nuo vai­ruo­to­jo, jo ži­nių. Vie­nas iš iš­šū­kių yra ir vai­ruo­to­jų ap­mo­ky­mai, nes elek­tri­nio ir dy­ze­li­nio au­to­mo­bi­lio vai­ra­vi­mas ski­ria­si.

Alytaus krašto laikraščio – www.alytausnaujienos.lt informacija

Rugpjūčio viduryje Vilniuje startavę nauji 6 viešojo transporto maršrutai jau pasiteisino su kaupu. Per du mėnesius elektrinių autobusų maršrutais gyventojai pasinaudojo jau virš 46 tūkst. kartų. Vilniečiai akivaizdžiai laukė šių maršrutų – nuo rugpjūčio 16 d., kai į naujuosius maršrutus išvažiavo pirmieji autobusai, darbo dieną kelionių skaičius naujais maršrutais išaugo net 217 proc.

Šie maršrutai priveža gyventojus prie pagrindinio viešojo transporto tinklo, t.y. prie didesnių persėdimo taškų, kur miestiečiai gali arba tęsti kelionę viešuoju transportu, arba rinktis kitus darnius keliavimo būdus.

Naujų maršrutų kryptys orientuotos į nuo miesto centrinės dalies nutolusias teritorijas. Vietovės parinktos atsižvelgiant į gyventojų skaičių teritorijoje, miesto bendrąjį planą ir urbanistinius plėtros planus, taip pat siekiant skatinti darnų ir patogų judėjimą po miestą. Šie maršrutai labai aktualūs tiek dirbantiems gyventojams, tiek moksleiviams, studentams, kadangi iki šiol viešasis transportas šias teritorijas pasiekdavo ribotai.

Nauji elektriniai mažos talpos autobusai ne tik gerina paslaugos aprėptį, bet ir tęsia dekarbonizacijos strategiją Vilniaus mieste. Sostinė siekia, kad iki 2030 m.  miesto viešojo transporto parką sudarytų 55 proc. elektra varomų transporto priemonių, taip pat – kad vidutinis jų amžius būtų iki 6 metų.

Maršrutai aptarnauja šias trasose esančias urbanizuotas teritorijas:

117 Pilaitė–Kriaučiūnai–Platiniškės

118 Pilaitė–Varnės g.–Pašilaičiai

119 Šiaurės miestelis–Antakalnis–Rokantiškės–Egliškės

120 Visoriai–Santariškės–Žaliųjų Ežerų g.–Kryžiokai

121 Santariškės–Mažieji Gulbinai–Didžiųjų Gulbinų g.

122 Naujininkai–Kalnėnai–Guriai–Pavilnys–Naujoji Vilnia

Populiariausiu maršrutu išlieka 119 Šiaurės miestelis–Antakalnis–Rokantiškės–Egliškės – juo gyventojai keliavo daugiau nei 11 tūkst. kartų.

„Viešojo transporto sistema yra miesto susisiekimo sistemos stuburas ir darnaus miesto dalis, todėl keleivių vežimo viešuoju transporto paslaugos vystymas yra strateginė kryptis sostinėje. Šiuo metu vežėjas „Kautra“ aptarnauja 6 maršrutus, tačiau tikimės, kad jau 2023 metais vilniečiai galės keliauti dar papildomais 3 maršrutais. Įdiegus visus naujus 9 maršrutus bendras viešojo transporto paslaugos pasiekiamumo rodiklis Vilniuje sieks net 92 procentus“, – sako Loreta Levulytė-Staškevičienė, JUDU viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė..

Planuojama, kad papildomi trys nauji maršrutai VT paslaugą išplės į šias maršrutų trasose esančias teritorijas:

• Naujoji Vilnia – Retkonių g. – Ivaniškių sodai
• Riovonys– Centras,
• Naujininkai– Kelmijos sodai

Šiuo metu rengiami ir derinami projektai gatvių įrengimui (statybai) ir modernizacijai. Miestas investuoja į infrastruktūros diegimą, planuojama, kad darbai baigsis kitų metų III-IV ketvirtį.

Rezultatais džiaugiasi keleiviai ir vairuotojai

Naujo vežėjo įvedimas į keleivių vežimo sistemą gali būti iššūkis, tačiau glaudus JUDU ir UAB „Kautra“ bendradarbiavimas padeda užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą ir teigiamus  tiek keleivių, tiek ir vairuotojų atsiliepimus.

Keleivių srautai stebimi ir jau matoma, jog kai kuriuose maršrutuose reikalingas dažnesnis kursavimas, nes transporto priemonės yra visiškai užpildytos. Atsiradus techniniams pajėgumams ir atsižvelgiant į sutartį su vežėju planuojama didinti transporto priemonių skaičių maršrutais, o tai reiškia, kad autobusai važiuotų dažniau.

„Džiaugiamės, kad paslauga, kurią atliekame su 17 elektrinių autobusų, keleiviai yra patenkinti, kitų metų pradžioje dirbsime iš viso jau su 24 autobusais, aptarnaudami papildomus maršrutus. Įmonės mastu turime tikslą per dvejus metus autobusų parką atnaujinti 100 elektrinių transporto priemonių“, – pasakojo „Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Gerų atsiliepimų girdi ne tik vairuotojai, tačiau ir JUDU keleivių aptarnavimo centrai. Keleiviai itin džiaugiasi moderniais, komfortiškais elektriniais autobusiukais, kuriais patogu ir greita pasiekti  pagrindinius viešojo transporto maršrutus ir jau klausia, ar galima į gatves išleisti jų dar daugiau.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ informacija.
Nuotraukų autorius Saulius Žiūra.

Vyriausybei ieškant būdų, kaip taupyti energiją, vežėjai tarpmiestiniais maršrutais svarsto, kodėl planuojamame priemonių pakete taip mažai dėmesio skiriama skatinimui naudotis viešuoju transportu.

Dėl išvystytos infrastruktūros ir patogumo keliauti susisiekimo tarpmiestiniais autobusais paslaugomis  kiekvienais metais naudojasi vis daugiau žmonių. Šis keliavimo būdas ne tik draugiškesnis aplinkai, tačiau padeda taupyti energetinius išteklius bei gyventojams mažinti išlaidas transportui.

Pigiau nei nuosavu automobiliu

Ne mažiau svarbu ir kelionės išlaidos. „Keliaujant autobusu galima sutaupyti ir vertinant pačios kelionės išlaidas bei ženkliai daugiau įskaičiuojant automobilio nusidėvėjimo ir jo remonto išlaidas”, – teigė J.Vadluga, primindamas, kad studentai ir senjorai turi lengvatas kelionėms viešuoju transportu, o šeimoms taikoma speciali nuolaida – bilietas kainuoja 40 proc. mažiau.

Siekiant paskatinti daugiau gyventojų naudotis tarpmiestinių kelionių autobusais paslauga, „Kautra” nuolatos investuoja į infrastruktūrą. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad keliaujantieji tarpmiestiniais maršrutais gali pasinaudoti nemokama parkavimo paslauga, paliekant automobilį Kauno autobusų stoties požeminėje aikštelėje ar nemokamai su savimi vežtis dviratį. „Stebime, kad tokios priemonės išties paskatina žmones saikingiau naudotis nuosavu automobiliu ir rinktis tvaresnes keliavimo priemones, taip taupant tiek energetinius, tiek finansinius išteklius”, – pasakojo J.Vadluga, pažymėdamas, kad ilgesnę kelionės trukmę dažniausiai atsveria laikas, kurį keliautojas gali skirti poilsiui ar darbams, pasinaudojant autobusuose veikiančiu nemokamu bevieliu internetu.

Pabaigai pašnekovas pasidžiaugė, kad vis daugiau žmonių puoselėja tvarų gyvenimo būdą, racionaliau žiūri į savo vartojimo įpročius bei naudojasi visuomeniniu transportu. „Tai įpareigoja nuolatos investuoti į paslaugos kokybę“, – teigė J.Vadluga.

Vilnius vasaros pabaigą pasitiko su naujais elektriniais autobusais, kuriuos eksploatuoja ir keleivių pervežimo paslaugą užtikrina į ekologiško transporto naudojimą persiorientuojantis vežėjas „Kautra“. 

Įmonė išsikėlė tikslą per du metus autobusų parką atnaujinti 100 elektrinių transporto priemonių, kurių dalis jau aptarnauja keleivius.

Naujus elektrinius autobusus pasiūlė lietuviško kapitalo įmonės „Altas Auto“ ir „Elinta Motors“. Analogiški autobusai jau nuo vasaros pradžios rieda Druskininkų miesto gatvėmis.

„Lietuvos miestai vis plačiau spartina viešojo transporto elektrifikaciją. Vis dėlto norėtųsi, kad permainos šiame sektoriuje vyktų greičiau. Pastebime, kad diegiant el. transporto sprendimus, didžiųjų ES šalių vyriausybės prioritetą pirmiausiai teikia vietos gamintojams, taip dar labiau mažindamos transporto sektoriaus CO2 pėdsaką.

Esame viena iš vos kelių ES kompanijų, kurios gamina elektrinius autobusus. Aktyviai dalyvaujame Europos miestų savivaldybių konkursuose, kuriuose jos planuoja įsigyti po 50, 100 ar net daugiau tokių transporto priemonių. 

Norėtume, kad Lietuva gyventojų gyvenimo kokybę gerinančias naujoves diegtų greičiau, aktyviau siektų Europos miestų pavyzdžiu, tuo labiau, kad EK skiria žaliam transportui dideles investicijas”, – sako Edvardas Radzevičius, „Altas Auto“ įkūrėjas ir vadovas.  

Vilniuje jau gerus metus važinėja 5 elektriniai mažieji autobusai, o 2022 m. viešojo transporto parką papildė 15 naujų elektra varomų autobusų, aptarnaujančių 6 naujus maršrutus. Iki metų galo viso bus 24 autobusai, kurie kursuos 9 naujais maršrutais periferinėse Vilniaus teritorijose, kur dabar viešojo transporto pasiekiamumas yra ribotas. Būtent iš šių rajonų kasdien į centrą automobiliais važiuoja didelis kiekis gyventojų, kurie dabar tiesiog neturi kito pasirinkimo.

Svarbu tai, kad naujaisiais maršrutais kursuojantys mažieji e. autobusai, kurie gali gabenti iki 22 keleivių, bus lengvai integruojami į greitai besikeičiančią Vilniaus centrinės dalies gatvių infrastruktūrą – atvykę iš užmiesčio jie galės važinėti ir siauresnėmis centrinės miesto dalies gatvėmis. Jie atitiks aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus, bus netaršūs ir kartu mažins miesto transporto poveikį aplinkai bei miestiečių sveikatai.

Europiečių jau įvertinti „Altas Auto“ autobusai išbandyti pačiomis įvairiausiomis sąlygomis Europos šiaurėje ir pietuose, siaurose didmiesčių gatvėse ir tarpmiestinėse magistralėse. Visi bandymai pranoko gamintojo planuotus lūkesčius – pilnai pakrauti Altas EV autobusai nuvažiuoja virš 300 km., yra lengvai valdomi ir dėl elektrinės pavaros itin komfortiški keleiviams.

Ypatingą dėmesį bendrovė skiria šių autobusų funkcionalumui ir saugumui – jie žemagrindžiai, patogūs žmonėms su negalia ir senjorams, pakankamai erdvūs viduje tiek keleiviams, tiek ir vairuotojui.

„Įdarbindamos tokius elektrinius autobusus, Lietuvos miestų savivaldybės savo viešojo transporto inovatyvumu  stoja į vieną gretą su tokiais Europos miestais, kaip Amsterdamas, Stokholmas ar Oslas”, – riduria elektrinių autobusų gamintojos „Altas auto“ direktorius Edvardas Radzevičius.

Elektrinio transporto infrastruktūra sukurta Lietuvoje

„Kartu su „Altas auto“ pasiūlėme pažangiausius pagal specifikacijas rinkoje tokio tipo elektrinius mini autobusus. Žvelgiant į kitus gamintojus technologiškai esame 2-3 metais priekyje“, – pasakojo „Elinta Motors“ vadovas Laurynas Jokužis.

Įmonės vadovas pabrėžė, jog ne tik autobusai, bet ir infrastruktūra – elektrinių autobusų krovimo stotelės yra sukurtos Lietuvoje. Stotelėms, išvystančioms įkrovimą iki 22 kW, įdiegta moderni valdymo sistema, kurioje matomi autobusų įkrovimo duomenys – kada, kur ir kiek autobusai įsikrovė elektros vieno ar kito sustojimo metu. Pateikiami įkrovimų duomenys, kurie leidžia operatoriui vertinti bendrą elektrinių autobusų parko efektyvumą.

Viešojo transporto paslaugą užtikrinantis vežėjas

Naujasis vežėjas Vilniuje – „Kautra“, eilę metų užtikrinantis viešojo transporto paslaugas Alytaus, Druskininkų, Klaipėdos miestuose, nuo rugpjūčio 16 d. pradėjo darbą sostinėje. Įmonė aptarnauja 6 naujus maršrutus.

„Vykdome vyriausybės užduotą toną persiorientuojant į ekologiškas transporto priemones, džiaugiuosi, kad tai galime daryti pasitelkdami lietuviškas įmones. Pirmieji elektra varomi mažos talpos autobusai jau sėkmingai veža druskininkiečius, iki metų galo mieste kursuos 17 tokių autobusų. Sostinėje pradėjome darbą su 15 elektrinių transporto priemonių, iš viso jų bus 24. 

Pradėjus darbą Vilniaus krašte sulaukiame daug dėmesio iš keleivių, viešojo transporto entuziastų, elektrinis ir švarus transportas kelia susidomėjimą. Tam tikra prasme esame po padidinamuoju stiklu prieš keleivius, tai dar viena paskata išlaikyti aukštą aptarnavimo standartą ir užtikrinti gerą viešojo transporto paslaugą“, – sako „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Nauji maršrutai Vilniuje

Nuo rugpjūčio 16 dienos vilniečiai jau keliauja elektriniais autobusais šiais maršrutais:

117 Pilaitė–Kriaučiūnai–Platiniškės

118 Pilaitė–Varnės g.–Pašilaičiai

119 Šiaurės miestelis–Antakalnis–Rokantiškės–Egliškės

120 Visoriai–Santariškės–Žaliųjų Ežerų g.–Kryžiokai

121 Santariškės–Mažieji Gulbinai–Didžiųjų Gulbinų g.

122 Naujininkai–Kalnėnai–Guriai–Pavilnys–Naujoji Vilnia

Detalūs autobusų maršrutai, trasos ir stotelių žemėlapiai jau skelbiami internete www.judu.lt, mobiliosiose programėlėse, taip pat informacija atnaujinta viešojo transporto stotelėse.

Rugpjūčio 16 d. Vilniuje pradeda važiuoti pirmieji elektriniai mažos talpos autobusai, aptarnausiantys nuo miesto centro nutolusius rajonus. Šie maršrutai padės keleiviams patogiau planuoti savo keliones ir išplės viešojo transporto paslaugos pasiekiamumą.

Naujas vežėjas Vilniuje – „Kautra“

Praėjusį rudenį buvo skelbta informacija apie pasirašytą sutartį su vežėju „Kautra“, kuris aptarnaus devynis naujus maršrutus Kriaučiūnuose, Platiniškėse, Pilaitėje, Rokantiškėse, Kryžiokų soduose, Visoriuose, Didžiuosiuose Gulbinuose, Mažuosiuose Gulbinuose, Riovonyse, Pavilnio soduose, Guriuose, Naujojoje Vilnioje ir kt. Įgyvendinant šį projektą pirmieji 6 maršrutai startuoja jau rugpjūčio 16 d., o likę 3 maršrutai – 2023 m. III-IV ketv.

„Šių maršrutų laukė ne tik labiau nutolusiuose gyvenamuosiuose rajonuose, sodų bendrijose gyvenantys miestiečiai, bet ir Vilnius, nes jie tęsia sostinės viešojo transporto parko atnaujinimą ekologiškomis transporto priemonėmis. Maršrutų vietovės parinktos atsižvelgiant į gyventojų skaičių teritorijoje, miesto plėtros planus, taip pat siekiant skatinti darnesnį ir patogesnį judėjimą po miestą“, – sako Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Nuo rugpjūčio 16 dienos maršrutuose važiuos 15 elektrinių mažos talpos autobusų, kuriuos vežėjui „Kautrai“ specialiai pagamino ir paruošė Lietuvos gamintojas „Altas Auto“.

„Skatindami darnaus Vilniaus miesto vystymąsi tęsiame viešojo transporto paslaugų plėtrą – įdiegus visus naujus 9 maršrutus bendras viešojo transporto paslaugos pasiekiamumo rodiklis Vilniuje sieks net 92 procentus. Šiuo metu Vilniaus miesto viešajam transportui keleivių vežimo paslaugas teikia trys įmonės, o „Kautra“ yra naujausia sistemos narė,“ – sako JUDU („Susisiekimo paslaugos“) viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė Loreta Levulytė – Staškevičienė.

Į gatves išriedėjus visiems 22 el. autobusams sostinės viešojo transporto elektrinių priemonių parkas sieks 34 procentus.

Naujausias vežėjas „Kautra“ džiaugiasi įrodęs ne vienam Lietuvos miestui, kad yra patikimas viešojo transporto keleivių vežimo paslaugų partneris.

„Pirmieji elektra varomi mažos talpos autobusai jau sėkmingai veža druskininkiečius, todėl su nekantrumu laukiame ir pirmųjų kelionių sostinėje. Tikimės, kad įgyta patirtis dirbant su ne viena savivaldybe įtvirtins aukštą keleivių pervežimo paslaugos standartą rinkoje. Džiaugiamės, kad net 22 elektriniai autobusai kasdienėse kelionėse vilniečius lydės tvariai ir ekologiškai“, – sako „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Nauji maršrutai

Nuo rugpjūčio 16 dienos vilniečiai jau galės keliauti šiais maršrutais:

• 117 Pilaitė–Kriaučiūnai–Platiniškės
• 118 Pilaitė–Varnės g.–Pašilaičiai
• 119 Šiaurės miestelis–Antakalnis–Rokantiškės–Egliškės
• 120 Visoriai–Santariškės–Žaliųjų Ežerų g.–Kryžiokai
• 121 Santariškės–Mažieji Gulbinai–Didžiųjų Gulbinų g.
• 122 Naujininkai–Kalnėnai–Guriai–Pavilnys–Naujoji Vilnia

Detalūs autobusų maršrutai, trasos ir stotelių žemėlapiai jau skelbiami internete www.judu.lt, mobiliosiose programėlėse, taip pat informacija atnaujinta viešojo transporto stotelėse.

Keleiviams primenama, kad visuose naujuose maršrutuose galioja įprasti bilietai, maršrutai yra reguliarūs ir priklauso Vilniaus miesto savivaldybės viešojo transporto sistemai, kurią organizuoja JUDU.

Su naujais maršrutais ir detaliomis jų trasomis jau galima susipažinti internete. Stotelėse tvarkaraščiai bus atnaujinti per šią savaitę.

Kelionę susiplanuoti padės patogus JUDU įrankis https://bit.ly/GreiciausiasMarsrutas.

Viešojo transporto eismo judėjimą galite stebėti tiesiogiai https://bit.ly/VirtualiSvieslente.

Informacija apie viešojo transporto darbą ir pakeitimus pateikiama interneto tinklalapyje www.judu.lt, socialiniame tinklalapyje www.facebook.com/susisiekimo.paslaugos, mobiliaisiais telefonais (m.Ticket, Trafi, Google), telefonu +370 5 210 70 50.