Mėnuo: 2020 gruodžio

Gruodžio 17 d. 24-tą kartą buvo paskelbti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys” nugalėtojai. Apdovanojimams buvo nominuotos 76 įmonės penkiolikoje vertinimo grupių iš 24 šalies ūkio šakų. Tarp aukso medalio laimėtojų UAB „Kautra” administruojama, šiais metais modernizuota ir duris atvėrusi Vilkaviškio autobusų stotis. 

„Džiaugiuosi, kad visam regionui svarbūs projektai yra įvertinami visos šalies lygiu. Statėme stotį galvodami apie keleivius ir jų poreikius. Galiu patvirtinti, kad savivaldai bendradarbiaujant su verslu galima sukurti funkcionalų ir miestui vertę kuriantį objektą”, – kalbėjo „Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, skyrė 51 aukso ir 10 sidabro medalių. Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, įmonių pasiekimai Lietuvoje ir pasaulyje net ir tokiu sudėtingu laikotarpiu rodo, kad iššūkius galėsime įveikti naudodamiesi savo inovatyvumu.

Architektui nacionalinė kultūros ir meno premija

Po daugiau nei metus trukusių statybų architekto Gintaro Balčyčio projektuota stotis, darbą pradėjusi šių metų kovo mėnesį, jau ne pirmą kartą yra linksniuojama kaip inovatyvumo ir ekologijos pavyzdys, kuriame brandžią teritorijos augmeniją pavyko paversti neatsiejama pastato dalimi. Objektas jau buvo išrinktas tarp 5 geriausių Lietuvos architektūros kūrinių, o architektas pelnė nacionalinę kultūros ir meno premiją už miestui ir žmogui atvirą architektūrą.

Objekto bendras plotas viršija 2 000 m2, autobusų stoties dalis sudaro 400 m2. Atnaujintoje autobusų stotyje įsikūrę vienuolika prekių ir paslaugų tiekėjų – nuo vaistinės, rūbų bei namų apyvokos prekių iki mėsos gaminių, sodo prekių, kavinės ir kitų.

Vilkaviškio autobusų stotyje veikia šešios išvykimo ir dvi atvykimo aikštelės. Autobusų vykimo laikai pateikiami moderniuose informaciniuose ekranuose. Keleiviai autobusų laukia erdvioje ir šiltoje laukimo salėje, čia pat vietoje gali įkrauti savo telefoną ar kompiuterį.

Stoties operatore dirba keleivių vežėja UAB „Kautra”, Vilkaviškyje dirbanti daugiau nei dešimt metų.

Įsibėgėjus neįprastam Kauno „Žalgirio“ krepšinio sezonui, sirgalių palaikymas taip pat nesustoja. Nors šiuo metu krepšinio rungtynes galima stebėti tik namuose, tai nesutrukdo sirgaliams pasipuošti žaliai–balta atributika. Nuo gruodžio 18 dienos komandos gerbėjai turi puikią progą suvenyrus įsigyti dar vienu būdu – Žalgirisshop.lt prekybos automatuose, kuriuos galima rasti Vytauto pr. 24 (Kauno Autobusų stotis) ir K. Baršausko g. 66A (PC „MOLAS“).

„Šios prekybos vietos pasirinktos neatsitiktinai. Autobusų stotis – svarbūs vartai į Kauną. Nemaža dalis sirgalių atvažiuoja į rungtynes autobusais iš kitų miestų, tad dėl naujojo prekybos automato atributika jiems taps pasiekiama ranka. Kol rungtynės vyksta be žiūrovų, iš automato išvykstant galima pagriebti lauktuvių artimiesiems, juk „Žalgiris“ – visos Lietuvos komanda. O prekybos centrą „Molas“ pasirinkti paskatino žmonių užklausos – dažnai sulaukdavome klausimų, ar neturime čia parduotuvės“,– teigia, Žalgirisshop.lt parduotuvių tinklo komercijos vadovė Justina Jesevičiūtė.

Pirmaisiais mėnesiais prekybos automatuose bus išbandomi Žalgirisshop.lt komandos parinkti produktai, o vėliau bus stengiamasi paisyti sezoniškumo ir pirkėjų lūkesčių, pageidavimų. Pasak komercijos vadovės, šiais automatais siekiama padidinti atributikos prieinamumą: žmonės taupydami laiką nenori laukti eilėse. Pirmiausia šią naujovę išbandysime Kaune, o vėliau sieksime, kad automatai atsirastų ir kituose Lietuvos miestuose“.

„Malonu, kad galime bendradarbiauti su miesto ir visos Lietuvos mylima komanda ir būti vieta, kurioje sirgaliai ar miesto svečiai galės įsigyti komandos atributikos. Prieš karantiną, kai rungtynes būdavo galima stebėti „Žalgirio“ arenoje, matydavome sirgalius vykstančius per Kauno autobusų stotį arenos link, nuo šiol šie sirgaliai ar miesto svečiai galės papildyti savo komandos palaikymo kolekciją pakeliui į rungtynes, tiesiog stabtelėjus stotyje“, – pasakojo Kauno autobusų stoties vadovė Laima Pakusienė, pridurdama, kad autobusų stoties požeminiame parkinge sirgaliai gali patogiai palikti automobilius.

Prekybos centro „Molas“ valdytoja Indrė Januševičiūtė taip pat džiaugiasi šiuo bendradarbiavimu: „Pasaulio diktuojami pokyčiai prekybos centrus paskatino ieškoti naujų, originalių sprendimų, leidžiančių klientams pasiūlyti dar greitesnį, patogesnį ir saugesnį apsipirkimo būdą. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti Žalgirisshop.lt  prekybos automatą „Žalgirio“ komandos atributais ir savo lankytojams“.

Tai – pirmieji tokios paskirties automatai Lietuvoje. Atsižvelgiant į pandeminę situaciją šalyje, komandos sirgaliams suteikiama dar viena galimybė smulkiąją atributiką įsigyti bekontakčiu būdu. Žalgirisshop.lt prekybos automatuose bus galima įsigyti įvairius smulkius suvenyrus – apyrankes, kojines, veido kaukes, šalikus, rašiklius ir kt. Asortimente bus daugiau nei 30 prekių.

Po vyriausybės paskelbtos žinios apie griežtinamus ribojimus, tarpmiestinių keleivių vežėjai sulaukė didelio dėmesio iš keleivių, besidominčių ar reisų skaičius nebus mažinamas, ir ar liks kuo keliauti kai ribojimai įsigalios?

Tarpmiestinių keleivių vežėja „Kautra”, dar prieš įsigaliojant griežtesniems judėjimo ribojimams sumažinusi reisų skaičių, neplanuoja daryti daugiau pakeitimų tvarkaraščiuose. Įmonės generalinis direktorius teigia, jog iki švenčių reisų skaičius liks toks, koks bus ir rytoj.

„Tarpmiestinio susisiekimo reisų skaičiaus pakeitimai jau anksčiau buvo atlikti dėl sumažėjusio keleivių kiekio, prieššventiniu laikotarpiu jokių papildomų pakeitimų neplanuojame. Visi autobusai, kurie važiuos rytoj, važiuos ir šventiniu laikotarpiu”, – teigia UAB “Kautra” generalinis direktorius Linas Skardžiukas, primindamas, kad visa naujausia informacija ir autobusų grafikai yra skelbiami www.autobusubilietai.lt svetainėje.

Nuo karantino pradžios keleivių vežėja yra sustabdžiusi apie 50 proc. reisų. Nuo gruodžio 16 d. įsigaliojantis ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą turi išimčių. Žmonės gali keliauti darbo reikalais, gali vykti į gydymo įstaigas ar artimųjų laidotuves. Taip stengiamasi paisyti ir keleivių interesų ir palaikyti būtinąjį susisiekimą.

Kultūros ministerijoje Vilniuje pirmadienį paskelbti šeši šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Vienas iš jų – Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) docentas, architektas Gintaras Balčytis. Premiją jis pelnė už miestui ir žmogui atvirą architektūrą. „Esu susijaudinęs, tai neįtikėtina sėkmė. Architektui būti pastebėtam labai sunku, nes architektūra yra sunkiasvoris menas, jis sunkiai konkuruoja su aktorių, režisierių, poetų darbais. Todėl tai yra neįtikėtina sėkmė“, – portalui 15min.lt kalbėjo G.Balčytis.

G. Balčytis jau anksčiau apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu ir Vyriausybės kultūros ir meno premija, kone labiausiai pažįstamas kaip Kauno autobusų stoties rekonstrukcijos ir išskirtinio Vilkaviškio autobusų stoties projektų autorius.

Premiją taip pat pelnė: rašytojas Saulius Tomas Kondrotas už pasaulį be ribų literatūroje, kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius – už Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas, aktorė Regina Šaltenytė – už nuosekliai puoselėtą vaidybos meno meistrystę, muzikologė Rūta Stanevičiūtė – už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą, dailininkė Eglė Ridikaitė – už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas, kino režisierius Audrius Stonys padėkojo komisijos nariams už nelengvą darbą išrenkant laureatus. Komisijos nariai – architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vladas Bagdonas, filosofas Jonas Dagys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, muzikologė Jūratė Katinaitė, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, menotyrininkė Jūratė Tutlytė.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija šiemet vertino 45-ių visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika pretendentų gauti premijas. Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Paskutinį kartą Lietuvoje premija architektui buvo suteikta 2016 metais, kuomet ją pelnė Audrius Ambrasas. Per nepriklausomos Lietuvos istoriją premiją buvo pelnę aštuoni architektai.

SA.lt medžiaga.