Tarpmiestiniai autobusai – paskui besikeičiančius poreikius
Lietuviai savo šalyje keliauti mėgsta – per metus vien tarpmiestiniais maršrutais važiuoja dešimtys milijonų keleivių. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog augant ekonomikai, viešasis transportas turėtų virsti antraeiliu, tačiau aktyviai įsiliejanti Z karta keičia ir šio žaidimo taisykles.
Keliauti viešuoju transportu – atiduoti daugiau laiko sau
Kaip teigia sociologai, šiuolaikinė karta mieliau dalijasi, nuomojasi, skolinasi nei turi patys. Tai reiškia, jog prisirišimas prie konkrečios vietos ir daiktų jiems nėra toks įprastas, koks buvo ankstesnėms kartoms. Vyresnieji šias savybes gali traktuoti kaip nesusitupėjimą ir gyvenimą šia diena, tačiau šiuolaikinė karta žiūri daug plačiau nei iš jos tikimasi – ji siekia mažiau vartoti, labiau tausoti aplinką ir laisviau keliauti.
Keleivių vežėjo „Kautra“ atstovas Mindaugas Sakalauskas teigia, jog dalijimosi ekonomikai ir pakitusiems gyventojų poreikiams šiandien yra ruošiami net ir tarpmiestiniai autobusai, mat jauni žmonės aktyvūs, daug keliauja, dažnas jų keliaudamas ir dirba, todėl kelionė autobusu privalo būti patogi.
Nemažai jaunosios kartos lietuvių kuriasi ir užmiestyje arba mažesniuose miesteliuose šalia didžiųjų miestų, o vertindami savo laiką į darbą vyksta ir tarpmiestiniu transportu.
Tai atitinka šiandienos dvasią, kuomet resursų eikvojimas tampa vis mažiau madingas, tačiau akivaizdu, jog tokia sistema gali sėkmingai veikti tik tuomet, jei yra patogi keleiviams. M. Sakalauskas patvirtina, kad yra tarpmiestinių maršrutų, kurie savo dažnumu nenusileidžia miesto maršrutams.
Pavyzdžiui, autobusas iš Birštono į Kauną išvažiuoja kone kas pusvalandį, todėl ilgai laukti netenka niekam.
Keleiviai vertina, kad kelionės į darbą metu dar gali spėti išgerti rytinę kavą, paskaityti naujienas, knygą ar, galiausiai, dar pamiegoti. Didmiesčiuose dirbantys, tačiau gyvenantys užmiestyje, įvertina dar ir kamščiuose praleistą laiką. Pašnekovas tikino, jog, pavyzdžiui, kelionė autobusu iš Vilniaus centro 7.30 ar 17.30 laiku autobusu gali trukti gerokai, kartais net daugiau kaip pusvalandžiu trumpiau nei važiuojant automobiliu.
Visuose tarpmiestiniuose autobusuose jau tapo įprasta rasti nemokamą internetą, nemokamų filmų, elektros lizdus. „Dar vienas sprendimas, sulaukęs itin teigiamos keleivių reakcijos – galimybė vežtis dviratį nemokamai. Sprendimas savalaikis, patogus, ekologiškas, todėl ypač jaunimo buvo labai palankiai sutiktas.
Kasmet įsigyjama vis daugiau dviračių laikiklių, dėl esamos paklausos atsirado netgi išankstinės dviračio vežimo vietos rezervacijos paslauga“, – pasakojo Mindaugas bei dalijosi įžvalgomis, jog net ir keliaudami į darbą tarpmiestiniais autobusais, žmonės vežasi dviračius. „Juk patogu – atkeliauji iki miesto, sėdi ant dviračio ir jau darbovietėje“, – teigė Kautra atstovas.
Naudojasi efektyvumo siekiantis verslas
„Kautros“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog tarpmiestinių kelionių autobusu privalumus pamažu atranda ir verslas. „Dažnai galime pastebėti, jog didesnius atstumus tarp miestų didelė dalis žmonių įveikia važiuodami automobiliu po vieną.
Tačiau netgi ir verslo kelionės autobusu gali būti daug paprastesnės ir efektyvesnės nei įmonės ar nuosavu transportu, nes tuo metu, kai reikia sutelkti dėmesį į vairavimą, būtų galima ir į elektroninius laiškus atsakyti, ir atlikti daugybę kitų darbų. Jau nekalbu apie vairavimo pavargus žalą – specialistai tai prilygina lengvam girtumui“, – svarsto M. Sakalauskas.
Jis taip pat pabrėžia, jog tarp keleivių pastaraisiais metais nauju hitu tapo elektros rozetės. Anot pašnekovo, tai gali būti rimta priežastimi renkantis vežėją ar reiso laiką.