Autobusą vairuojantis tekvondo meistras užkrečia pozityviu požiūriu į gyvenimą

Keliaudami tarpmiestiniu autobusu, turbūt net nepagalvotumėte, kad prie jo vairo sėdi tikras tekvondo čempionas. Maršrutu iš Kauno į Vilnių ir atgal kiekvieną rytą kursuojantis Tadas Janušauskas vairuotoju dirba jau 20 metų, tačiau dar solidesnis jo, kaip sportininko, kelias. Tekvondo kovos menu Senamiestyje užaugęs kaunietis profesionaliai užsiima jau 25 metus.

Mokytis tekvondo kovos meno Tadą paskatino gyvenimiška situacija, o pasirinkti mėgiamą profesiją – užkrečiantis draugo pavyzdys. Už dešimčių keleivių gyvybes kasdien atsakingas vairuotojas atvirai pasidalino pozityviu požiuriu į darbą ir gyvenimą.

Norėjo rinktis muzikanto kelią

Tadas prisipažįsta, kad jaunystėje norėjo tapti muzikantu, grojo pučiamųjų orkestre, dalyvavo Dainų šventėse, kadangi jam gerai sekėsi, svarstė ateityje rinktis profesionalaus muzikanto kelią.

Tačiau planus vieną dieną ėmė ir sugriovė atviras pokalbis su kaimynu. „Pastebėjau, kad jis turi gerą automobilį, paklausiau, ką veikia gyvenime, kur dirba. Jis pasakojo, kad vairuoja autobusą, atviravo, kad gerai uždirba, važinėja po užsienį, o ir pats darbas įdomus. Jo pavyzdys man padarė dižiulį įspūdį, todėl apsisprendžiau vairuotoju tapti ir aš“, – jaunystės laikus prisimena Tadas.

Į vairuotojo kursus jaunuolis užsirašė iškart grįžęs iš tarnybos kariuomenėje. Dėl šio savo apsisprendimo, sako, nesigailėjęs nė karto.

Dieną pradeda 3 val. ryto

Vairuotojas pasakojo dieną pradedantis, kai dalis po linksmybių dar tik ruošiasi eiti miegoti – 3 val. ryto. Tada jis atsikelia, susiruošia, atveža į darbovietę kitus žmones ir pradeda maršrutą į Vilnių ir atgal. Darbą transporto įmonėje vyras baigia apie 10 valandą ryto.

Tuomet skuba į tekvondo užsiėmimus treniruoti vaikų, pats treniruojasi 7 kartus per savaitę. Penktadieniais prieš vidurdienį Tadas papildomai skuba į Kauno Milikonių pagrindinę mokyklą, kurioje dirba tekvondo būrelio vadovu.

Gavo „geležinio žmogaus“ vardą

Vyras pasakoja dalyvavęs dviejuose Pasaulio taikvondo čempionatuose: Korėjoje ir Kopenhagoje, 4-iuose Europos čempionatuose, 2 kartus buvo atrankoje į olimpiadą.

2008 m. Tadas Stambule pasiekė aukščiausią savo rezultatą – buvo penktas Europoje. Buvo per žingsnį nuo Pekino olimpiados. Tada jam buvo 39 m., pagal tekvondo kriterijus, tai jau senas amžius, tad sporto žmonės jį pakrikštijo „geležiniu žmogumi”.

Vyras atskleidžia, kad susidomėti tekvondo privertė jaunystėje patirta trauma, vos pradėjęs dirbti, vyras įsivėlė konlfiktą – stojo ginti puolamos merginos ir iš pasalų gavo smūgį metaliniu daiktu į sprandą, lūžo slankstelis.

Pagal medikų nurodymus, aštuonis mėnesius vyras turėjo būti sugipsuotas ir beveik nejudėti, tačiau, veiklus vyras nenustygo vietoje, praėjus pusei laiko jis pats nusiėmė gipsą ir pradėjo sportuoti. Pamažu sugrįžo jėgos, sportinė forma. „Jei ne tekvondo, didelė tikimybė, kad dabar būčiau neįgalus”, – teigė Tadas.

Sportas skatina tobulėti

Vyro planuose ir nauji iššūkiai. Tadas artimiausiu metu planuoja pradėti mokytis anglų kalbos, kad galėtų tapti tarptautinės kategorijos tekvondo teisėju. Vyras puikiai moka lietuvių ir rusų kalbas, o naujai išmokta anglų kalba jam pravers ir darbe. „Juk angliškai kalbančių keleivių sparčiai daugėja, autobusais keliauja turistai, studentai iš užsienio – noriu su jais gebėti komunikuoti“, – sako Tadas.

Antrą dešimtmetį vairuotoju dirbantis vyras džiaugiasi, kad dabartinė jo darbdavė „Kautra“ palankiai žiūrį į jo, kaip sportininko ir trenerio veiklą. „Tikrai gerai sutariu su personalu, o vadovybė visuomet leidžia sudaryti tokius darbo grafikus, kad galėčiau treniruoti vaikus, išvažiuoti į varžybas“, – džiaugėsi vyras.

Paklaustas, ar nesudėtinga taip anksti keltis ir žvaliu išlikti visą dieną, vyras sako, kad nuo mažens buvo įpratintas prie griežtos disciplinos ir tvarkos. „Dirbti pradėjau vos sulaukęs šešerių, nes šeimoje nebuvo tėvo, todėl reikėjo padėti mamai auginti du brolius, tvarkyti kambarius, gaminti valgyti“, – savo vaikystę prisiminė Tadas.

Sparčiais žingsniais į priekį

Dviejų dešimčių vairavimo patirties turintis Tadas įsitikinęs, kad dabar dirbti vairuotoju yra žymiai lengviau, nei kai pradėjo vairuotojo karjerą, kai daug laiko tekdavo praleisti garaže šalinant technikos gedimus, į darbą, ypač žiemą reikėdavo ateiti pusantros valandos anksčiau, nes nežinodavai – užsives autobusas ar ne. „Mūsų bendrovėje technika atnaujinama kasmet, perkami nauji autobusai, vairuotojams nebereikia patiems taisyti gedimų, kaip būdavo anksčiau. Manau, niekuo neatsiliekame nuo Vakarų Europos šalių“, – atkreipė dėmesį Tadas.

Tadas atkreipia dėmesį ir į dar vieną pokytį, kad dabar vairuotojui nebepakanka tik gerai vairuoti, reikia mandagiai bendrauti, teikti keleiviams informaciją ir net būti psichologu.

Pašnekovas mano, kad keleiviai gana greitai priprato prie naujų pokyčių ir kokybės: naujų autobusų, nemokamo interneto ryšio, nemokamai vežamų dviračių ar įkrovimo rozečių. „Ir nors keleiviai tapo reiklesni, bet matau jų vis daugiau ir skirtingenių. Man labai smagu matyti vis daugiau žmonių, besirenkančių keliones autobusais: nuo keliaujančiųjų šeimomis iki pavienių, skubančių verslininkų”, – sako Tadas.

Tekvondo padeda ir gyvenime, ir darbe

Tadas įsitikinęs, kad tekvondo filosofija jam padeda ne tik gyvenime, bet ir vairavime. Vadovaudamasi ja, Tadas suvokia, kad lengvų kelių nebūna, o jei ir pasitaiko – visi jie veda į aklavietę.

Tekvondo yra inteligentiškas sportas, kuriame reikia daugiau mąstyti, nei kumščiuotis. Sporte sukauptą patirtį Tadas pritaiko dirbdamas: vairuoja atidžiai, numato kelis veiksmus į priekį, kaip žaisdamas šachmatais.

Vyras mano, kad tekvondo neabejotinai prisidėjo prie puikių rezultatų darbe: šiemet per įmonės gimtadienį gavo padėką, o iš keleivių nuolat sulaukia žodinių padėkų už aptarnavimą.