Mikroautobusų vairuotojos švyti nuo pagyrų ir verkia dėl duobių

„Prie vairo – moteris?“ – nuostabos žodžius kasdien girdi keleivinius mikroautobusus vairuojančios kaunietės. Tačiau tai moterų netrikdo. Joms svarbiau, kad važiuojant Verkių gatve nesinorėtų verkti, o dviejose Kauno vietose būtų saugiau.
Kaune pusantrų metų kursuoja nauji žemagrindžiai keleiviniai mikroautobusai. Jų vairą beveik visais maršrutais sukioja aštuonios moterys.
Kaunietės ne tik puikiai vairuoja. Jos žino, kurios Kauno gatvės apverktinos būklės, galėtų patarti, kur reikėtų keisti eismo tvarką.
Vairuotojoms tenka išklausyti pačių įvairiausių gyvenimo istorijų, nuomonių apie šalies ir miesto valdžią, atlaikyti pykčio pliūpsnius. Tačiau dėl to jos nepyksta. Priešingai – džiaugiasi, kai randa bendrą kalbą su keleiviais, o kartais net padeda jiems ištikus bėdai.

Dirba aštuonios moterys

Anksčiau keleiviniais mikroautobusais važinėję kauniečiai pastebėdavo prie jų vairo vos vieną kitą moterį. Kai prieš pusantrų metų šią paslaugą ėmė teikti bendrovė „Kautra“, keleivius vis dažniau veža moterys. Šiuo metu bendrovėje mikroautobusų vairuotojomis dirba 8 žavios kaunietės. Moterys keleivius veža beveik visais maršrutais. Tik vyrai dirba vienintelio 57-ojo maršruto vairuotojais. Jurga Ulozaitė ir Vilma Petkevičienė darbe dažnai keičia viena kitą prasidėjus naujai pamainai. Moterų sutuoktiniai yra broliai.

V.Petkevičienė pasakojo, kad baigusi mokyklą ištekėjo, susilaukė vaikų ir sukosi namuose. Jos sutuoktinis buvo karininkas. Išėjęs į užtarnautą poilsį, ieškojo kito darbo ir įsidarbino „Kautroje“ tolimųjų reisų vairuotoju. „Vyras žinojo, kad vairuoti automobilį man labai patinka. Turiu 24 metų vairavimo stažą. Todėl ir paskatino savo pomėgį paversti profesija. Dabar turiu svajonių darbą“, – pasakojo 46 metų kaunietė.

Komplimentus žeria ne vyrai

V.Petkevičienė teigė, kad pamažu kauniečiai vairuotojai ir pėstieji tampa kultūringesni. Dažniau sustoja, praleidžia vieni kitus. „Vyrai vairuotojai neretai pakelia rankos nykštį į viršų, rodydami, kad jiems patinka vairuotoja moteris. Vaikai važiuodami pro šalį taip pat į mane rodo pirštais ir šypsosi, mojuoja“, – pasakojo kaunietė.
Keleiviai, pamatę moterį prie vairo, taip pat dar nustemba. „Komplimentų dažniau sulaukiu iš moterų nei iš vyrų. Matyt, dailiosios lyties atstovės jaučiasi solidariau, pamačiusios, kad sugebame dirbti paprastai vyrišku laikomą darbą“, – svarstė V.Petkevičienė.
Moteris tvirtino, kad ypač kultūringas auga Kauno jaunimas. Jauni žmonės išlipdami iš mikroautobuso visada padėkoja, palinki gero kelio. „Piktesni būna pagyvenę žmonės. Jie ne visada supranta, kad ne visur galiu sustoti ar to padaryti tą pačią akimirką, kai paprašo. Tada sulaukiu pabambėjimų. Tačiau nekreipiu dėmesio. Jei imtum viską į galvą, nė mėnesio tokio darbo neišdirbtum“, – kalbėjo moteris.

Atsidėkojo kvietimu į teatrą

Kartais keleiviai mikroautobusuose palieka pirštines, kitus smulkius daiktus. Kartą vairuotoja rado pamestą piniginę. Joje buvo jaunos merginos dokumentai ir šiek tiek pinigų. „Pati esu pametusi dokumentus, todėl suskatau merginos ieškoti, nes ji pati į mūsų dispečerinę nesikreipė“, – pasakojo vairuotoja. V.Petkevičienė nelaimėlės ieškojo feisbuke, jai tai padėjo daryti ir dvi dukros. Pagaliau su mergina susisiekti pavyko. Už tai jos tėvas vairuotojai padovanojo bilietus į Kauno valstybinį muzikinį teatrą.

Verkių gatvėje – verkia

Vairuotoja įsitikinusi, kad pavojingesnių ar saugesnių gatvių Kaune nėra. Visur reikia vairuoti atidžiai, nes negali žinoti, kurioje vietoje gali įvykti avarinė situacija. „O štai kai važiuoju Verkių gatve, verkiu. Kitos gatvės, kuriomis vežame kauniečius, daugiau mažiau sutaisytos. Ši, esanti Aukštuosiuose Šančiuose, – siaubingai duobėta“, – sakė V.Petkevičienė.
Moteriai patinka tie marštutai, kuriuose daug keleivių.
„Tada diena bėgte bėga ir nė nepastebiu, kaip baigiasi pamaina. Dirbame nuo 6 ryto iki 14 valandos. Popietinė pamaina prasideda 14 valandą ir baigiasi po 22-os. Darbo metu turime kelias pertraukas. Tada valgome tai, ką atsinešame iš namų“, – sakė moteris.

Pakeitė ne vieną darbą

V.Petkevičienę pasibaigus pamainai dažnai keičia jos kolegė ir sutuoktinio brolio žmona J.Ulozaitė. Kaunietė pasakojo, kad yra išbandžiusi įvairiausių profesijų. Moteris turi pedagoginį išsilavinimą, mokė pradinukus. Vėliau dirbo valdininke Kauno rajono savivaldybėje. „Kai sukako 45 metai, supratau, kad vaikai užauginti, namai pastatyti. Galima atsidėti sau ir išbandyti ką nors nauja. Vyras „Kautroje“ dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jis ir paskatino taip pat sėsti prie vairo, nes tai iki šiol buvo mano laisvalaikio pomėgis“, – pasakojo kaunietė.

Apie pavojus negalvoja

J.Ulozaitė keleivinio mikroautobuso vairuotoja dirba 2 mėnesius. Labiausiai patinka tie maršrutai, kurie veda į Kauno pakraščius. Vairuodama moteris stebi vis besikeičiančią gamtą ir taip pailsi.
Trumpos poilsio valandos būtinos, nes keleivių ir jai pasitaiko įvairių.
„Vakare po darbų žmonės važiuoja pavargę, moterys apsikrovusios nešuliais. Neretai sustoti prašo kas 10 metrų. Turiu apsiginkluoti kantrybe. Net kai išgirstu priekaištų, visada nusišypsau ir palinkiu gero kelio“, – pasakojo kaunietė.
J.Ulozaitė įsitikinusi, kad kaip tik moterys yra geresnės vairuotojos nei vyrai. „Mes esame kantresnės, atsakingesnės, atsargesnės. Keleiviai tai pastebi. Kartais atsidėkoja – dovanoja saldainių, vaisių. Juos parnešu kitiems – mikroautobusus plaunantiems įmonės darbuotojams“, – sakė J.Ulozaitė. Vairuotojos tvirtino, kad dirbti šį darbą nėra baisu net tamsiuoju paros metu. O apie galimas avarines situacijas jos tiesiog negalvoja, stengiasi net ir mintimis neprisišaukti bėdos.

Norvegijoje likti nenorėjo

Viena pirmųjų prie keleivinio mikroautobuso vairo sėdo 48 metų kaunietė Jolanta Sabaliauskienė. Moteris pasakojo, kad sulaukusi 18 metų iš Kaišiadorių rajono atvyko į Kauną ir tapo troleibuso vairuotoja. Šiam darbui atidavė 10 metų. Vėliau su vyru pasuko į verslą, tačiau didesnio uždarbio teko ieškoti Norvegijoje.
„Vieną dieną grįžusi į Lietuvą supratau, kad daugiau nebenoriu kloti lovų svetimos šalies viešbučiuose. Todėl prieš pusantrų metų pamačiusi skelbimą, kad ieškoma keleivinių mikroautobusų vairuotojų, nusprendžiau imtis šio darbo“, – pasakojo moteris. Už gerą darbą ir sugebėjimą ypač gerai sutarti su keleiviais moteris neseniai iš darbdavių gavo diplomą ir 135 eurų premiją.

Patarė būti atidesniems

Patyrusi vairuotoja teigė, kad sudėtingiausia vežti keleivius Kauno centro gatvėmis. Eismas čia intensyvus, keleivių daug. Taip pat itin atsargiai tenka važiuoti ir Žemuosiuose Šančiuose.
„Kol Panemunės tiltas buvo statomas, vykdavome aplinkkeliais. Spūstys kartais susidarydavo, bet vairavimo sąlygos buvo neblogos. Dabar, kai tiltas pastatytas, eismas Žemuosiuose Šančiuose labai intensyvus ir visiems vairuotojams reikia būti atidiems“, – sakė mikroautobuso vairuotoja.

Su girtuokliais pajuokauja

Kaip ir visi keleivinių mikroautobusų vairuotojai, moterys turi teisę atsisakyti vežti netvarkingus ar įkaušusius keleivius.
Tačiau J.Sabaliauskienei ir išgėrusių žmonių gaila. Prieš įsileisdama juos į mikroautobusą moteris pajuokaudama priverčia pažadėti, kad šie gražiai elgsis. Iki šiol tokie keleiviai nieko blogo ir nepadarė.
„Kartą autobuso stotelėje pamačiau miegantį vyrą. Lauke buvo šalta, pamaniau – sušals ir numirs. Prikėlusi paklausiau, kur turės išlipti, kad jei užmigs galėčiau prikelti“, – pasakojo vairuotoja.
Vyras buvo ramus ir sėkmingai pasiekė savo kelionės tikslą. Tačiau nei tada, nei vėliau rūpestingai vairuotojai nepadėkojo.

Išpasakoja ir savo bėdas

Keleiviai vairuotojoms išsipasakoja ir savo bėdas. J.Sabaliauskienė sakė išgirstanti įvairių istorijų. Viena moteris, iš Vaišvydavos važiavusi į Kauno centrą, spėjo išporinti ir savo problemas.
„Moteris pasakojo, kad prie konteinerio pamatė apsileidusį vyrą. Išsikalbėjus paaiškėjo, kad sovietų laikais jis buvo kariškis. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę artimieji išvyko gyventi į Rusiją, o jis liko, prasigėrė, neteko namų“, – išgirstą pasakojimą kartojo vairuotoja.
Vaišvydavos gyventoja vyrą priglaudė, jis ėmė padėti namuose. Tačiau neseniai susirgo vėžiu. Keleivė vairuotojai guodėsi, kad vyras neturi Lietuvos pilietybės, todėl valdininkai jai esą teigė, jog jei numirs, nebus skirta nei vienkartinė išmoka laidotuvėms, nei bus leidžiama vyrą palaidoti kapinėse.
„Keleivei patariau su vyru susituokti, tačiau paaiškėjo, kad ji turi šeimą, o išgelbėtas vyras yra tik šeimos draugas“, – prisiminė J.Sabaliauskienė.

Sankryžose reikia permainų

Jauniausia keleivinių Kauno mikroautobusų vairuotoja Vilija Kuodienė šio darbo ėmėsi prieš 4 mėnesius. 28 metų moteris sakė, kad anksčiau dirbo tinkuotoja-dažytoja. Kai jaunesnioji duktė sulaukė 3 metų, nusprendė imtis kito darbo. Ją tapti vairuotoja taip pat paskatino sutuoktinis – tolimųjų reisų vairuotojas. Vežiodama keleivius kaunietė pastebėjo, kad eismą keisti kuo skubiau reikėtų dviejose Kauno vietose. Vykstant iš Palemono ir norint įsukti į Ateities plentą tai padaryti labai sudėtinga.
„Ten lekia daug krovininių automobilių, todėl ir aš pati, ir keleiviai neretai jaučiamės nesaugiai“, – sakė kaunietė.
Taip pat vairuotoja įsitikinusi, kad Sukilėlių prospekte, į kurį reikia patekti išvažiuojant iš Kauno klinikų, būtina pastatyti šviesoforą, nes eismas čia taip pat intensyvus ir susidaro avarinių situacijų.

Jaunimą vežti įdomiau

V.Kuodienė pasakojo, kad skirtingais maršrutais važiuojantys kauniečiai skiriasi. 55-uoju numeriu pažymėtu mikroautobusu, kuris vyksta nuo Kauno klinikinės ligoninės iki Palemono ir atgal, pasak vairuotojos, važinėja daugiau jaunų žmonių.
„Juos vežti įdomu, nes išgirsti įvairių naujienų, keleiviai aptarinėja naujausias žinias, įvykius, politinę padėtį“, – pasakojo V.Kuodienė.
52-uoju maršrutu, nuo Romainių iki Vaišvydavos ir atgal, važiuoja vyresni, ramesni kauniečiai.
Moteris taip pat išgirsta įvairių priekaištų. „Kartais būna, kad vyras ryte susipyko su žmona ar moteris su vyru, o įlipę į mikroautobusą savo pagiežą bando išlieti ant manęs. Tenka mandagiai atsakyti, ir konfliktas baigiasi“, – teigė vairuotoja.

Prieš darbą pasigražina

Tačiau dažniau jauna moteris sulaukia komplimentų: „Kasdien išgirstu pagyrimų ir matau maloniai nustebusius žmones. Keleiviai stebisi, kad juos veža tokia jauna vairuotoja.“
V.Kuodienė, kaip ir kitos vairuotojos, darbe stengiasi atrodyti pasitempusi.
„Kai dirbu rytinėje pamainoje, tenka keltis ir 3 valandą ryto. Visada stengiuosi išsitrinkti galvą, pasidažyti, pasikvėpinti, pasidaryti manikiūrą. Nors miegoti tenka nedaug, manau, kad vairuotojos darbe turi atrodyti moteriškai“, – įsitikinusi V.Kuodienė. Aštuonios mikroautobusų vairuotojos keleivius veš ir kovo 8-ąją. Kokių nors nuolaidų iš kolegų vyrų kaunietės nė nenori.

Sudėtingiausią maršrutą patikėjo vyrams

Alvydas Periokas Įmonės „Kautra“ Eismo tarnybos vadovas
„Mūsų įmonėje dirbančios moterys vairuoja ir priemiestinius bei tarpmiestinius autobusus. Yra ir sunkiasvorio automobilio vairuotoja.
Kai 2001 metais į darbą vairuotoja priėmiau pirmąją moterį, buvau nusiteikęs skeptiškai. Tačiau moterys pasirodė esančios puikios vairuotojos. Šiame darbe labai svarbu ne tik saugiai vairuoti, bet ir sugebėti bendrauti su keleiviais. Moterys tai sugeba geriau nei vyrai.
Nors moterys jokių nuolaidų nepageidauja, mes jas stengiamės globoti. Todėl kol kas 57-ajame maršrute dirba tik vyrai. Šis maršrutas sudėtingas, juo vyksta daug keleivių. Tačiau ateityje ir šiuos mikroautobusus vairuos mūsų darbuotojos.“

Paruošė www.lrytas.lt